T. Ševčenko kilo iš baudžiauninkų. Nuo 14 m. tarnavo dvarininkui, 1829-1831 m. su savo šeimininku gyveno Vilniuje.
1838 m., gyvenant Peterburge, dailininko K. Briulovo, poeto V. Žukovskio ir kitų menininkų pastangomis buvo išpirktas iš baudžiavos. 1838-1845 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Vėliau dirbo dailininku-iliustratoriumi žurnaluose, piešdavo pagal užsakymus dvarininkų portretus.
1843-1847 m. su pertraukomis gyveno Ukrainoje, dirbo Kyjivo Archeografijos komisijoje, keliavo po Ukrainą, rašė eiles, piešė senovės paminklus, piliakalnius, pilių griuvėsius, dirbo dėstytoju Kyjivo universitete.
1847 m. balandžio mėnesį už maištingus eilėraščius ir priklausymą slaptai „Kirilo ir Metodijaus“ draugijai buvo suimtas, išsiųstas kareiviu į Orsko tvirtovę, „uždraudžiant rašyti ir piešti“.
1858 m. grįžo į Sankt Peterburgą. Tapė graviūras, bendradarbiavo žurnaluose „Sovremennik“, „Iskra“. 1859 m. keliavo po Ukrainą, dalyvavo revoliucinėje veikloje. Sankt Peterburge tęsė revoliucinę veiklą. 1860 m. gavo vario raižinių klasės akademiko vardą.
T. Ševčenka mirė 1861 m. kovo 10 d. Sankt Peterburge. Palaidotas Ukrainoje, Kaneve, netoli Kyjivo.
T. Ševčenka laikomas ukrainiečių literatūros klasiku, tautinio sąjūdžio įkvėpėju. Jo eilėse persipina romantiniai ir realistiniai motyvai, yra sentimentalizmo bruožų, juntama stipri ukrainiečių tautosakos įtaka. Nemažai jo kūrinių virto liaudies dainomis. T. Ševčenka parašė poemas „Katerina“, „Haidamakai“, eilėraščių rinkinius „Kobzarius“ ir kt.
Reikšmingi ukrainiečių kultūrai ir T. Ševčenkos dailės darbai. Jis sukūrė nemažai realistinių akvarelių, socialinės tematikos piešinių, ofortų, vario raižinių, nutapė psichologinių portretų, peizažų.
Žurnalistai yra suskaičiavę, kad legendinio poeto garbei 32 pasaulio šalyse yra pastatyti 1060 paminklų ar kitaip įamžintas jo atminimas.
Šiandien, kai visoje Ukrainoje daug mėnesių sproginėja bombos, kai raketos krenta visai greta nuostabiojo Lvivo, ypač skaudžiai skamba poeto dar 1847 m. parašyti žodžiai:
Toli gražu man ne vis viena,
Supraskite, man ne vis viena!
***
0 Comments