KARO SIAUBAS TAPO KASDIENYBE. Tūkstančiai žuvusiųjų. Milijonai išvaryti iš namų. Vaikai, užaugę po žemės drebėjimą primenančiais sprogimais, jų piešiniai – ne saulėtos dienos parke, o tankai ir degantys pastatai. Kiekvieną dieną nauji bombardavimai, nauji sužeistieji, naujos netektys.
152 MLRD. DOLERIŲ SUNAIKINTA INFRASTRUKTŪRA. 486 MLRD. DOLERIŲ REIKĖS ATSTATYMUI. Tačiau nėra skaičiaus, kuris galėtų apskaičiuoti žmogaus gyvybės vertę. Kaip išmatuoti motinos sielvartą prie sūnaus kapo? Kaip įvertinti tylų senių, likusių tuščiuose miestuose, neviltį?
IR VIS DĖLTO – UKRAINA NEPALŪŽO. Ji stovi, kovoja, tiki. Ukrainiečiai, išblaškyti po pasaulį, kuria naujus gyvenimus, dirba, palaiko vieni kitus.
Daugiau nei 33,9 tūkst. ukrainiečių rado darbą Lietuvoje, sumokėjo per 205 mln. eurų mokesčių. Bet jų didžiausia svajonė – ne naujas gyvenimas, o galimybė grįžti į savo laisvą, saugią Ukrainą.
Tačiau šiandien kyla dar didesnis pavojus. JEI BLOGIS NEBUS SUSTABDYTAS DABAR, JIS EIS TOLIAU.
Šis karas – ne tik Ukrainos tragedija, bet ir viso pasaulio išbandymas.
AR MES PASIRUOŠĘ GINTI TAI, KUO TIKIME? AR SUPRANTAME, KAD ŠIS MŪŠIS – UŽ VISŲ MŪSŲ ATEITĮ?
Šiandien prisiminkime tuos, kurių nebėra. Tuos, kurie vis dar laukia sugrįžtančių artimųjų. Tuos, kurie nepaisant visko tiki pergale.
TAI MŪSŲ VISŲ KOVA. KOVA UŽ LAISVĘ. UŽ PASAULĮ, KURIAME ŽODIS „KARAS“ LIKS TIK ISTORIJOS VADOVĖLIUOSE.
UKRAINA, MES SU TAVIMI! 
Fotoreportažas iš vasario 22 d. Šiaulių kultūros centro vykusio renginio „Atminimo vakaras“.
Dėkojame už paramą Šiaulių kultūros centras
Nuotraukos Alena Chernaya
0 Comments