Džiaugsmas tiesiog liejosi per kraštus matant laimingas vaikų akis – jie jau seniai svajojo gauti ilgai lauktą naujokų kaklaskarę. PASIRUOŠK!
Dar ypatingesnė akimirka – kai kaklaskarės buvo ryšamos vyresniesiems plastuoliams. Jie visada – aukso vertės. СКОБ!
O kai tai įvyksta per aliarmą – tokios akimirkos lieka atmintyje visam gyvenimui.
Ragana, kuri maitino plastuolius skania „bėda“ (halepa), galiausiai pavirto gera – grąžino lobį ir ugnio, vėjo, žemės bei vandens raktus, ir tapo miško saugotoja.
Mūsų kuopa pamažu auga ir stiprėja.
Pirmosios laužo kibirkštys įžiebė kiekvienoje širdelėje meilę „Plastui“!
Renginys vyko projekto „Ukrainos skautų „Plastuni“ kelias į darnią ateitį: ekologinio sąmoningumo ir bendruomeniškumo ugdymas“ rėmuose.
Finansuota Europos Sąjungos ir Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis“.
0 Comments